Autorius, institucija: Viktorija Lankauskaitė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: humanitariniai mokslai, menotyra, H003

Mokslinis vadovas: prof. dr. Dario Martinelli (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)

Menotyros mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Šarūnas Paunksnis (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003) – pirmininkas
doc. dr. Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)
doc. dr. Saulutė Juzelėnienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H004)
prof. dr. Saulius Keturakis (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija, H001)
doc. dr. Bruno Surace (Turino universitetas, Italija, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: V. Lankauskaitės el. disertacija.pdf

© V. Lankauskaitė, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Anotacija: Šioje disertacijoje jungiamos žmonių ir gyvūnų santykių idėjos, empatija, kaip būdas suprasti šiuos santykius, antrozoomorfizmas, kaip vizualinio gyvūnų vartojimo įkūnijimas ir fantastikos bei mokslinės fantastikos žanrai, kaip antrozoomorfizmui palankūs žanrai. Disertacijos tikslas – ištirti kino gramatikos, kaip įrankio antrozoomorfizmo empatijai kurti, vaidmenį. Kadangi antrozoomorfizmas – hibridinė metafora, apibūdinanti žmogiškumo ir gyvūniškumo derinį ir perteikianti įvairius gyvūnų vaizdavimus ir reikšmes su žmogaus žvilgsnio įtaka – gali kelti klausimus apie žmogaus ir gyvūnų santykius akivaizdesniu, vizualiniu būdu, fantastikos ir mokslinės fantastikos žanrai gali būti labiausiai tinkami jų vaizdavimui. Tyrimo metodas – kokybinė turinio analizė, paremta sistemingu audiovizualinio turinio kodavimu. Tyrimo imtį sudaro keturi filmai. „Musė“ (1986, rež. David Cronenberg) ir „Gyvūnų karalystė“ (2023, rež. Thomas Cailley) yra mokslinės fantastikos, o „Pano labirintas“ (2006, rež. Guillermo del Toro) ir „Vandens forma“ (2017, rež. Guillermo del Toro) – fantastikos žanro pavyzdžiai. Rezultatai rodo, kaip kino gramatika padeda sukelti empatiją. Kadro dydis atkreipia dėmesį į antrozoomorfo morfologines savybes, personažų elgesį ir padeda kurti ryšį tarp personažų. Fokusavimas veikia kaip dėmesio taškas daugelyje kompozicijų, taip pat padeda pabrėžti personažų transformacijas ar santykius. Kameros kampas informuoja apie galios santykius tarp personažų. Judesys padeda perteikti veikėjų vidinę būseną ir jų aplinką. Montažas padeda kurti ryšį tarp veikėjų, atskleidžia jų vidinę būseną arba sustiprina siaubo atmosferą. Kai kurie kino gramatikos elementai labiau tinka sukelti empatiją nei kiti.