Autorius, institucija: Paulius Skėrys, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009

Mokslinis vadovas: prof. dr. Rimvydas Gaidys (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)

Mechanikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
doc. dr. Kazimieras Juzėnas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009) – pirmininkas
doc. dr. Estefania Artigao (Kastilijos-La Mančos universitetas, Ispanija, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001)
prof. dr. Saulius Baskutis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
prof. dr. Gintautas Dundulis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: P. Skėrio el. disertacija.pdf

© P. Skėrys, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Anotacija: Šioje disertacijoje nagrinėjami pjezoelektriniai gembinio tipo energijos keitikliai, skirti autonominėms sistemoms. Darbo tikslas – optimizuoti gembės formą taip, kad būtų maksimaliai padidinta deformacija aktyviajame sluoksnyje, išlaikant savąsias dažnių reikšmes ir užtikrinant gamybinį įgyvendinamumą. Storio pasiskirstymo optimizavimui taikomas gradientų projekcijų metodas kartu su baigtinių elementų modeliavimu. Rezultatai rodo reikšmingą generuojamos elektros įtampos padidėjimą ir efektyvesnę deformacijų lokalizaciją. Rezultatai gaunami lyginant vienodo storio gembes su optimalios formos gembėmis, skirtomis pirmąjai ir antrąjai savitajai virpesių modai. Eksperimentiniai tyrimai patvirtina pasiūlyto metodo tikslumą ir optimizuotų konstrukcijų efektyvumą.