Autorius, institucija: Kristina Biknienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006

Mokslinis vadovas: doc. dr. Linas Paukštaitis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)

Mokslinis konsultantas: prof. habil. dr. Gintautas Miliauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)

Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
vyr. m. d. habil. dr. Algirdas Kaliatka (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006) – pirmininkas
prof. dr. Adam Cenian (Lenkijos mokslų akademijos Skysčių srauto mašinų institutas, Lenkija, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
prof. dr. Algirdas Jasinskas (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
vyr. m. d. dr. Tadas Kaliatka (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
vyr. m. d. dr. Sigitas Rimkevičius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73 – 402, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete:K. Biknienės el. disertacija.pdf

© K. Biknienė, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Anotacija: Disertacijoje nagrinėjami grynojo skysčio lašelyje vykstantys šilumos ir masės mainų procesai. Nuodugnus jų pažinimas yra fundamentalus pagrindas vystant skysčio dispergavimo technologijas pramonės, transporto bei energetikos sektoriuose. Dabartiniame technologijų etape, dominuojant galingai elektronikai ir didelio efektyvumo energijos konversijai, susiduriama su didelių šilumos kiekių susikaupimu santykinai mažose erdvėse. Efektyviam ir tinkamam šių įrenginių darbui užtikrinti svarbiu tampa sąlyginai žemos temperatūros purškiamasis aušinimas. Šiose sistemose naudojamas ne tik vanduo, bet ir etanolis, etilenglikolis, acetonas ir kiti disperguoti grynieji skysčiai, o dažnai ir jų pavieniai lašeliai, kurių gebėjimas užtikrinanti efektyvų lokalinį aušinimą tiesiogiai priklauso nuo lašelių fazinių virsmų dėsningumų. Darbe sistemingai analizuojama grynųjų skysčių (vandens, etanolio, etilenglikolio ir acetono) lašelių terminė būsena ir faziniai virsmai aptekant juos pašildytam ir papildomai pridrėkintam orui srautui, kurio parametrai atitinka žemos temperatūros aušinimo technologijų veikimo sąlygas. Ypatingas dėmesys skiriamas pereinamajam režimui, kuris, nepaisant jo svarbos šiuolaikinėse skysčio dispergavimo technologijose, iki šiol nėra pakankamai išsamiai ištirtas. Eksperimentinio tyrimo metu nustatyti nagrinėtų skysčių fazinių virsmų ypatumai bei juos lemiančių veiksnių sąveika ir sudarytas eksperimentinių duomenų apdorojimo iki bemačių parametrų metodas. Šie rezultatai turi tiek teorinę, tiek praktinę reikšmę: jie suteikia fundamentalių žinių apie grynųjų skysčių garavimo dinamiką ir leidžia prognozuoti tirtų grynųjų skysčių ,,technologinio“ lašelio elgseną konvekcinio šildymo atveju plačiame dispersiškumo spektre.