Autorius, institucija: Gazy Khatmi Rodowan Albedry, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, fizika, N002

Mokslinis vadovas: prof. dr. Tomas Tamulevičius (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, fizika, N002)

Fizikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Diana Adlienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, fizika, N002) – pirmininkė
prof. habil. dr. Arvaidas Galdikas (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, fizika, N002)
vyr. m. d. dr. Mindaugas Gedvilas (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
prof. dr. Yogendra Kumar Mishra (Pietų Danijos universitetas, Danija, gamtos mokslai, fizika, N002)
vyresn. m. d. dr. Evaldas Stankevičius (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, fizika, N002)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: G. Khatmi Rodowan Albedry el. disertacija.pdf

© G. Khatmi Rodowan Albedry, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Anotacija: Šioje disertacijoje nagrinėjami pagrindiniai tradicinių greitųjų imunologinių diagnostinių testų trūkumai, daugiausia dėmesio skiriant ribotam jų jautrumui ir kiekybinio vertinimo stokai. Darbe buvo pasiūlyti technologiniai sprendimai, skirti pagerinti greitosios diagnostikos priemonių sprendimus, integruojant tris pažangius metodus: fotofizikinę nanomedžiagų sintezę, lazeriu formuojamus mikroskysčių elementus ir mašininiu mokymusi grįsta rezultatų analizę. Lazerinė abliacija vandenyje naudojant femtosekundinius impulsus buvo naudojama grynų, chemiškai neužterštų, sidabro, aukso, vario, platinos ir platinos-aukso lydinio nanodalelių sintezei. Šis aplinkai draugiškas metodas leidžia sintetinti aukšto grynumo nanomedžiagas, pasižyminčias didesniu stabilumu ir efektyvesne biokonjugacija, nei stebimas cheminės sintezės būdu pagamintoms dalelėmis. Siekiant dar labiau pagerinti diagnostinių testų efektyvumą, jų nitroceliuliozės membranose, naudojant lazerinė abliaciją femtosekundiniu lazeriu, buvo formuojami mikrokanalai, kurie leido valdyti kapiliarinio srauto judėjimo greitį. Ši paviršiaus modifikacija pailgino skysčio sklidimo laiką iki 400 s, palyginti su 20 s nemodifikuotose membranose, ir padidina signalo jautrumą maždaug 40 %. Diagnostinių testų rezultatų vertinimui buvo sukurtas automatizuotas mašininio mokymosi algoritmų pagrindu veikiantis vaizdo analizės modelis, paremtas U-Net architektūra, leidžiantis objektyviai ir itin tiksliai interpretuoti rezultatus. Sistema leido pašalinti naudotojo subjektyvumą ir pasiekė 99,3 % tikslumą nustatant teigiamus signalus iki 1 ng/mL analito koncentracijos, įskaitant atvejus, kai signalai stebėtojui nebuvo įžiūrimi plika akimi. Eksperimentiniai rezultatai parodė, kad lazeriu susintetintos platinos ir platinos–aukso lydinio nanodalelės ženkliai pranoko tradicines aukso nanodaleles, pasiekiant iki penkių kartų geresnę aptikimo ribą bei išlaikant diagnostinių testų stabilumą beveik vienerius metus. Siūloma integruota diagnostinių testų vystymo sprendimų platforma suteikia galimybę technologiškus bei itin jautrius personalizuotus sprendimus kliniškai reikšmingų biomarkerių, tokių kaip SARS-CoV-2 ir antibiotikams atsparios β-laktamazės, aptikimui.